Emocinis lankstumas. Kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti

Visi žinome, kaip elgtis tam tikrose situacijose, ką kalbėti, ko vengti. Bet kodėl vis dažniau jaučiamės įsprausti į kampą, nesugebantys susidoroti nei su darbo, nei su kasdieniais reikalais? Kuo skiriasi sėkmės pasiekę žmonės nuo tų, kurie niekaip neįstengia jos prisišaukti? Atsakymas – emocinis lankstumas. Tai moksliškai pagrįstas metodas, neatsiejamas nuo pasitenkinimo savimi, įžvalgumo, drąsos priimti naujus dalykus.

Mūsų poelgiai, karjera, santykiai, laimė, sveikata, – viskas, kas gyvenime svarbu, – priklauso nuo reakcijos į vidinius išgyvenimus. Mes nuolat užkimbame ant tų pačių kabliukų: abejonės, gėda, liūdesys, baimė, pyktis. Jie mus nuveda neteisinga kryptimi. Tačiau emociškai lankstūs žmonės sugeba jų išvengti, elgtis pagal savo vertybes ir ryžtis pokyčiams. Tai pats tikriausias kelias į sėkmę.

KAIP SAVO EMOCIJAS PAVERSTI STIPRYBE?

ŠTAI KELETAS PAGRINDINIŲ ŽINGSNIŲ:
• pripažinkite savo jausmus, kad ir kokie jie būtų;
• pažvelkite į situaciją iš šalies;
• eikite savo keliu, nesilygindami su aplinkiniais;
• niekada nesustokite prie to, ko jau pasiekėte.

Žinoma psichologė Susan David daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjo emocijas ir aiškinosi, kaip jos keičia mūsų sampratą apie laimingą gyvenimą. Jos nuomone, sėkmė nepriklauso nei nuo proto, nei nuo kūrybingumo, nei nuo asmenybės tipo. Viską lemia gebėjimas suprasti savo vidinį pasaulį – mintis, jausmus, poreikius.

SUSAN DAVID – mokslų daktarė, Harvardo medicinos mokyklos psichologė. Ji dirba su pasaulinėmis organizacijomis: Jungtinėmis Tautomis, „Ernst & Young“, Pasaulio ekonomikos forumu, „GlaxoSmithKline“, „Nestle“, vadovauja verslo konsultavimo bendrovei „Evidence Based Psychology“. Kartu su kolegomis Harvarde ji įkūrė Ugdomojo konsultavimo institutą. Jos straipsnius spausdina „Harvard Business Review“, „The Wall Street Journal“, „The Washington Post“, „The New York Times“, „The Times“, „USA Today“ ir daugelis kitų leidinių.

„Tik nė akimirkai nepametant iš akių savo vertybių ir jomis vadovaujantis įmanoma priimti sprendimus, leidžiančius gyventi taip, kaip svajojate, dirbti tokį darbą ir siekti tokios karjeros, kokių trokštate. Kartais mes tokie užsiėmę, kad pamirštame įsiklausyti į savo gyvenimo ritmą. O neturėdami orientyro – tai yra nebesuprasdami, kas mums išties svarbu, labai lengvai iššvaistome valandas, gal net metus, iš vietos į vietą dėliodami popierėlius, naršydami internete, skaitydami beprasmius elektroninius laiškus, pliurpdami virtuvėlėje prie kavos aparato ir jausdamiesi siaubingai nepatenkinti gyvenimu.“
Susan David

„Prieš daugelį metų, „Dauntauno abatijos“ laikais, vienas didžiai gerbiamas britų karo laivyno kapitonas stovėjo savo laivo tiltelyje, gėrėdamasis jūroje besileidžiančia saule. Jau rengėsi leistis į kajutkompaniją vakarieniauti, kai stebėtojas pranešė:
– Pone, tiesiai pagal kursą už poros mylių – šviesos.
Kapitonas grįžo prie šturvalo.
– Ar jos juda, ar stovi vietoje? – paklausė stebėtojo, juk radarų tuo metu dar nebuvo.
– Stovi, pone.
– Tai pasiųskite signalą tam laivui, – nekantriai įsakė kapitonas. – Perduokite: „Jei laikysitės to paties kurso, neišvengsite susidūrimo. Pakeiskite kursą dvidešimčia laipsnių.“
Po kelių sekundžių atėjo atsakymas: „Siūlome jums patiems pakeisti kursą dvidešimčia laipsnių.“
Kapitonas įsižeidė: jo nurodymais suabejota, tai girdėjo ir žemesnio rango jūreivis!
– Atsakykite taip, – piktai suriaumojo. – Čia Didžiosios
Britanijos karo laivas „Defiant“, trisdešimt penkių tonų talpos drednoutas. Pakeiskite kursą dvidešimčia laipsnių.
– Puiku, sere, – atėjo atsakymas. – Čia – antrosios klasės jūreivis O’Railis. Tučtuojau pakeiskite kursą.
Sprogdamas ir rausdamas iš pykčio kapitonas riktelėjo:
– Kalba admirolo Williamo Atkinsono Willeso laivas flagmanas! PAKEISKITE KURSĄ DVIDEŠIMČIA
LAIPSNIŲ!
Kiek patylėjęs jūreivis O’Railis vėl prabilo:
– Kalba švyturys, pone. “